Select Page

Kūdikio vadovaujamas primaitinimas

baby led weaninG

Kai sakome, kad kūdikis „vadovauja primaitinimui“,

turime mintyje, kad jis sėdi kartu su šeima jai valgant ir maistą nuo bendro stalo pradeda ragauti tada, kai yra pasirengęs.

Nemažai atliktų tyrimų rodo,

kad dauguma vaikų pradeda siekti maisto būdami 6 mėnesių amžiaus. Tokiu metu pradėti juos primaitinti rekomenduoja tiek Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), tiek dauguma sveikatos priežiūros specialistų.

6 mėnesių amžiaus kūdikio nervų sistema,

koordinacija, judesiai jau yra brandūs tiek, kad jis galėtų pats valgyti įprastą maistą. Taigi jei pradėsime primaitinti tokiu laiku, nebereikės jokių tyrelių ir trintų patiekalų!

BLW- kas tai?

Turbūt esate girdėję stebuklingą anglišką santrumpą BLW ar pavadinimą „baby led weaning“? Lietuviškas šios santrumpos ir ja užkoduotos frazės atitikmuo būtų „kūdikio vadovaujamas primaitinimas“. Šiais žodžiais apibūdinamą procesą sklandžiau ir aiškiau galima vadinti kūdikio primaitinimu gabaliukais susmulkintu kietu maistu, papildomu maitinimu kieto maisto gabaliukais ar panašiai. Taip ir mes vadiname kūdikio primaitinimo metodą, kurį taikant vaikui leidžiama valgyti pačiam nuo pat primaitinimo pradžios.
Terminą „baby led weaning“ sukūrė sveikatos specialistė, akušerė Gill Rapley, dažnai vadinama šio metodo pradininke. Vis dėlto pats metodas nėra naujas – tėvai jį instinktyviai taiko jau daug metų.

SOS

Ineta Stasiulytė

Aktorė ir pirmosios BLW knygos lietuvių kalba ambasadorė

,,Frėją maitinu Baby-led weaning metodika. Tai tikrai smagus būdas maitintis. Pats vaikas pasirenka, ko ir kiek nori suvalgyti, o ne mama, kuri stovi su košės pilnu šaukštu, įsivaizduodama, kad būtent jos jam reikia. Dažniausiai šio maitinimo būdo mamos nesirenka dėl baimės, kad vaikas gali paspringti, bet stebiu savo dukrą ir matau, kaip ji natūraliai moka pati atsikosėti“

NAUDINGA ŽINOTI

Suaugusieji dažnai baiminasi, kad valgydamas kietą maistą vaikutis gali užspringti, todėl mano, kad daug saugiau mažylį maitinti košėmis.

Vis dėlto kūdikiai gali springti ne tik maisto gabaliukais, bet ir košele ar net pienu. Kūdikiai turi labai stiprų žiaugčiojimo refleksą, kuris ir apsaugo juos nuo per didelių maisto gabaliukų patekimo į gerklę. Jei pats vaikas valdo valgymo procesą, tikimybė springti yra nė kiek ne didesnė nei tada, kai maitinama šaukštu košele.
Iš pradžių ragaudamas kietą maistą, Jūsų kūdikis tikrai žiaugčios. Taip jis mokysis ir atpažins, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jam yra per didelis. Taigi labai svarbu atskirti, kada vaikas žiaugčioja, o kada jau springsta, nes nuo to priklauso ir Jūsų veiksmai.

Žiaugčiojimas

● Vaikas pravėręs burną ir stumia liežuvį į priekį. Jo veidas gali kiek paraudonuoti.

● Vaikas spjaudosi ir kosti. Tai geras ženklas – vadinasi, jis viską kontroliuoja pats.

NETRUKDYKITE ŽIAUGČIOJANČIAM VAIKUI

Būtent jūsų įsikišimas gali lemti tikrąjį užspringimą.

TEGUL VAIKAS SUSITVARKO PATS!

Jokiu būdu netraukite maisto gabaliuko vaikui iš burnos.

Springimas

● Vaikas ima mėlynuoti.

● Vaikas nutyla, nebegali išleisti jokio garso.

● Jei užspringimas dalinis, vaikas gali pradėti kosėti. Tai geras ženklas, rodantis, kad mažylis bando pašalinti svetimkūnį.

JEI VAIKAS TYLUS IR PRADEDA MĖLYNUOTI, TUOJAU PAT IMKITĖS PIRMOSIOS PAGALBOS VEIKSMŲ,

kad pašalintumėte svetimkūnį.

ĮSIDĖMĖKITE

JEIGU VAIKAS KOSTI IR RAUDONUOJA,

netrukdykite jam.

JEIGU VAIKAS TYLUS IR IMA MĖLYNUOTI,

TUOJAU PAT JAM PADĖKITE!

BLW pranašumai

NOSIS

Prieš valgydamas mažylis gali maistą pačiupinėti ir pauostyti, o tai paryškina maisto skonį.

VIRŠKINIMO SISTEMA

Gabaliukais patiekiamu kietu maistu primaitinamas vaikas išmoksta valgyti jam tinkamu laiku ir tempu. Taip patenkinamas maisto medžiagų poreikis, o kartu tobulėja ir mažylio savarankiško valgymo įgūdžiai bei organizmo gebėjimas pasisavinti kietą maistą. Taigi viskas vyksta tokiu laiku ir tempu, kokį pasirenka pats vaikas.

ŽANDIKAULIAI

Kramtymas treniruoja žandikaulius ir liežuvį, o tai padeda greičiau vystytis kalbai. Košės rijimas nepadeda išmokti kramtyti.

LIEŽUVIS

Pradėti valgyti kietą, gabaliukais susmulkintą maistą vaikas gali tik išaugęs liežuvio išstūmimo refleksą. Taigi sumažėja rizika pradėti primaitinti kietu maistu per anksti, kai kūdikis tam dar nepasirengęs.

AKYS

Visos košelės dažniausia būna panašios spalvos, o šis primaitinimo būdas leidžia vaikams pažinti ir tyrinėti platų maisto spalvų spektrą.

SKONIO RECEPTORIAI

Kūdikiai jau gimsta turėdami 10 000 visiškai susiformavusių skonio receptorių. Skonio jutimas yra dar vienas būdas pažinti mus supantį pasaulį.

NEPRIKLAUSOMYBĖ

Kai kūdikis geba valgyti pats, jis mėgaujasi, ugdydamas savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, o mama tuo metu gali atsipūsti ar užkąsti.

PASITIKĖJIMAS

Gebėjimas pavalgyti pačiam stiprina mažylio pasitikėjimą savimi. Kadangi niekas neragina kūdikio suvalgyti kiekvieną kąsnį, sumažėja tikimybė, kad dėl valgymo vaikui ir tėvams teks kovoti.

RANKOS

Vienas iš pačių svarbiausių būdų, kuriuo kūdikis pažįsta pasaulį, – lytėjimas. Maisto gabalėliais primaitinami vaikai greičiau išmoksta paimti į rankas įvairaus dydžio, formos ir tekstūros daiktus.

KOORDINACIJA

Tobulindamas įgūdį įsidėti į burną tiek maisto, kad būtų sotus, vaikas lavina rankų ir akių koordinaciją.

PIRŠTAI

Mažylis išmoksta suimti daiktus nykščiu ir smiliumi (tarsi pincetu) greičiau, nei tai pavyksta jo bendraamžiams.

ŠEIMOS LAIKAS

Galimybė valgyti kartu, kai niekam nereikia būti „maitintoju“, dovanoja neįkainojamas artumo akimirkas.

SVORIS

Šaukšteliu vaiką labai lengva permaitinti, o nereikalingos kalorijos skatina nutukimą. Siekdamas maisto ir dėdamas jį į burną pats, mažylis suvalgo tik tiek, kiek jo organizmui reikia.

TEMPERAMENTAS

Vaikutis, kuriam nuo pat pradžių siūlomas įvairus kietas ir tirštas maistas, būna ne toks išrankus negu pradžioje tik košytėmis maitinti jo bendraamžiai.

KADA PRADĖTI PRIMAITINTI?

Remiantis įvairiomis pasaulinėmis rekomendacijomis, kūdikiai pradedami primaitinti nuo 4 arba 6 mėnesių amžiaus – dėl konkretaus laiko nėra sutariama. Vyrauja nuomonė, kad nereikėtų primaitinti jaunesnio nei 17 savaičių (t. y. 4 mėnesių) kūdikio.
Papildomas maistas turi mažiau kalorijų ir maistingųjų medžiagų nei mamos pienas ar mišinys, o kūdikių skrandžiai maži. Taigi kad vaikai galėtų augti sveiki, jiems reikia koncentruoto, lengvai virškinamo kalorijų ir maistingųjų medžiagų šaltinio. Jei pradedama primaitinti per anksti, kūdikiai nori mažiau motinos pieno arba mišinio, todėl pradedama jo suvalgyti mažiau ir gaunama dar mažiau naudingų maistingųjų medžiagų.
Jaunesnių kūdikių nervų ir raumenų koordinacija dar nepakankama, be to, jų virškinimo sistema nėra brandi ir iš kieto maisto negali pasisavinti visų gerųjų medžiagų. Taigi toks maistas tiesiog pereina per vaiko žarnyną be didesnės mitybinės naudos. Svarbu ir tai, kad, jei kūdikiai anksti gauna papildomo maisto, dėl imuninės sistemos nebrandumo jiems kyla didesnė rizika susirgti infekcinėmis ligomis ar alergija.

KODĖL GERIAU PRIMAITINTI NUO 6 MĖNESIŲ?

Būtent 6 mėnesių amžiaus mažylis pasiekia tokį raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija, judesiai jau yra tiek brandūs, kad galima pradėti primaitinti. Kūdikis jau geba griebti daiktus ir juos dėti į burną, tvirtai, tiesiai sėdi.
6 mėnesių amžiaus vaiko virškinimo sistema yra brandesnė – ji pradeda gaminti kietam maistui virškinti reikalingus fermentus. Labiau subręsta ir imuninė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali įveikti žarnyno barjerą. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus turi liežuvio stūmimo refleksą – patekusį maistą jie tiesiog stumia iš burnos. Sulaukus maždaug pusės metų, šis refleksas išnyksta. Tai ženklas, kad organizmas pasirengęs primaitinimui.

KLAIDINGI PASIRENGIMO ŽENKLAI
  • Prabudimas naktį. Daugelis tėvų mano, kad vaikas naktimis prabunda dėl alkio, taigi jie pradeda anksti primaitinti mažylį, tikėdamiesi, kad, gavęs papildomo maisto, jis išmiegos iki ryto. Tačiau kūdikiai naktį prabunda dėl daugybės priežasčių, ir nėra jokių įrodymų, kad primaitinimas išsprendžia problemą. Jei kūdikis iš tiesų alkanas, jam reikia pasiūlyti daugiau motinos pieno arba mišinio, o ne pradėti primaitinti.
  • Negebėjimas užmigti iškart po maitinimo motinos pienu ar mišiniu. Maždaug keturių mėnesių vaikutis jau darosi budresnis ir daugiau laiko išbūna aktyvus nei jaunesnis kūdikis. Jam tiesiog reikia mažiau miego.
  • Šiek tiek sumažėjęs svorio prieaugis. Atlikti tyrimai rodo, kad įprastai apie 4 mėnesių amžiaus kūdikių svorio augimas sulėtėja (ypač žindomų vaikų). Tai nėra ženklas, kad jau reikia primaitinti.
  • Vaikas stebi valgančius tėvus. Maždaug nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikiai pradeda žavėtis visokia kasdienio šeimos gyvenimo veikla: rengimusi, prausimusi, tvarkymusi ir valgymu. Bet mažyliai dar nesupranta šios veiklos prasmės – jiems tiesiog įdomu.
  • Įvairių garsų leidimas. Burna besimokantys naudotis kūdikiai labai mėgsta tobulinti įgūdžius. Visi burna atliekami veiksmai vienodai susiję tiek su kalbėjimu, tiek su valgymu. Jie rodo mažylio rengimąsi maitintis kietu maistu, bet nėra požymis, kad jau laikas pradėti vaikelį primaitinti.
  • Mažo svorio kūdikis. Mažą kūdikio svorį gali lemti įgimtos savybės arba maistingųjų medžiagų trūkumas. Jaunesnis nei 6 mėnesių vaikutis priaugs svorio maitinamas motinos pienu arba mišiniu, o ne kietu maistu. Vienintelė išimtis yra labai neišnešioti gimę kūdikiai – kai kuriems iš jų papildomų maisto medžiagų gali reikėti anksčiau nei 6 mėnesių amžiaus.
  • Didelio svorio kūdikis. Esama kūdikių, kurie gimė didelio svorio dėl genetinių savybių arba greitai jo priauga, nes gauna daugiau maisto, nei jiems reikia (dažniausiai jei yra maitinami pieno mišiniu). Tokių mažylių primaitinti nereikia. Jų virškinimo ir imuninė sistemos nėra labiau subrendusios nei kitų tokio paties amžiaus kūdikių, taigi jiems kyla lygiai tokia pati rizika kaip ir kitiems kūdikiams susirgti infekcinėmis ar alerginėmis ligomis, jei primaitinti bus pradėta per anksti. Nuostata, kad didelio svorio kūdikius reikia anksti primaitinti, mus pasiekė iš 1950–1960 metų – tuomet buvo klaidingai manoma, kad maždaug 5,5 kg svorio kūdikiams jau reikia pradėti duoti kieto maisto. Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius vaikui, daug ar mažai jis svertų, reikia tik pieno. Svoris nėra svarbu!

Dažniausiai užduodami 

klausimai

KADA KŪDIKIS PASIRENGĘS VALGYTI PAPILDOMĄ MAISTĄ?

Esama svarbių kūno pokyčių, rodančių, kad mažylio organizmas jau pasirengęs primaitinimui: virškinimo ir imuninės sistemų vystymasis, burnos augimas ir vystymasis. Jei vaikas gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas, siekia daiktų, juos griebia, greitai ir tiksliai dedasi į burną, graužia žaislus, atlieka kramtymo judesius, vadinasi, jis jau gali nuo mamos pieno ar mišinių pereiti prie kieto maisto. Beje, svarbiausias šį pasirengimą rodantis požymis – kad mažylis pats dedasi maistą į burną, taigi labai svarbu suteikti jam šią galimybę.

KOKĮ MAISTĄ SIŪLYTI?

Norint primaitinti kieto maisto gabaliukais, nereikia laikytis griežtų taisyklių, kada kokį maisto produktą kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimoje nėra alergiškų žmonių, visas jos valgomas maistas tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykite kuo grynesnius produktus – taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniu, tekstūra, forma. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kad būtų patogu juos paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę. Kūdikiui augant ir tobulėjant jo gebėjimams, gabaliukus po truputį mažinkite.

KOKIŲ PRODUKTŲ VENGTI?

Derindami šeimos meniu prie mažylio galimybių, atsiminkite, kokių produktų rekomenduojama vengti:

  • druskos – kūdikis dar negali jos apdoroti. Sūdykite jau paruoštą patiekalą, prieš tai atskyrusi kūdikiui skirtą dalį;
  • cukraus – papildomos kalorijos visai nereikalingos, be to, kenkia dantukams, nors jie net neišdygę;
  • medaus – jis sukelia botulizmą, todėl bent iki pirmojo gimtadienio šio saldumyno atsisakykite;
  • neskaldytų riešutų – kyla pavojus užspringti;
  • liesų produktų – riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi mažiausiai iki 2 metų amžiaus;
  • pusfabrikačių – juose per daug druskos, neretai ir cukraus, todėl šių produktų reikėtų atsisakyti bent iki pirmojo gimtadienio;
  • daug smulkių kaulų turinčių žuvų – tai pavojus užspringti. Mažyliui duokite tik labai gerai išdarinėtų žuvų be kaulų;
  • žalių ir nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių – dėl salmoneliozės rizikos.

Kontaktai

„BLW Lietuvoje“ projektą administruoja šeimos gerovės specialistai, asociacija „Padedu augti“

info@blw.lt